Naujienos

Kokia yra mūsų nacionalinė virtuvė?
Dr. Rimvydo Laužiko knyga „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (Briedis, 2014) yra bene pirmasis bandymas sistemiškai rašyti apie istorinę Lietuvos virtuvę. Siekta suderinti istoriją ir kulinariją, t. y. autoriaus istorinius tyrinėjimus su jo pomėgiu gaminti. Greta publicistiniu stiliumi aprašomos gastronominės kultūros istorijos, pateikiami ir rekonstruoti bei šiuolaikinei virtuvei pritaikyti receptai.

Maisto ir valgymo kultūra, kaip ir visa kasdienybės istorija, ilgai buvo laikoma istorijos mokslo podukra, todėl mes labai menkai pažįstame savo kulinarijos paveldą. Dažnai jį tapatiname su XIX amžiaus pabaigos ar tarpukario Lietuvos valstiečių virtuve, kartais teigiame, kad nacionalinio kulinarijos paveldo apskritai nėra. Juk dauguma mūsų virtuvei priskiriamų patiekalų yra paplitę ir kitose Europos šalyse. Bet, jei pažiūrėtume plačiau, pamatytume, jog tokie pat yra daugelis kultūros reiškinių: išaugę iš etninės aplinkos, susimaišę su visos Europos krikščioniškąja tradicija, dėl istorinių aplinkybių patyrę kitų tautų kultūrų poveikį. Lygiai tokia pat ir kulinarijos paveldo erdvė. Vietinė, sėslių žemdirbių ir gyvulių augintojų virtuvė susilieja su daugybe tarptautinių įtakų: nuo artimos mums vokiečių, lenkų virtuvės iki italų, totorių, olandų ar graikų.

Daugeliui iš mūsų turbūt bus įdomu sužinoti, kaip gaminama Bonos Sforcos lazanija, kokius gardėsius valgė Jogaila. Ar galime Lietuvos kulinarines tradicijas sieti su bulviniais patiekalais? Visus atsakymus ir kitas įdomybes rasite dr. R.  Laužiko knygoje „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kurią autorius pristatys Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d., šeštadienį, 19 val.

101_6659

„Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ – tai unikalus leidinys apie LDK virtuvę, kuriame, remiantis istoriniais dokumentais, senomis kulinarinėmis knygomis, ikonografiniais šaltiniais ir archeologiniais tyrimais, išplečiamos Lietuvos kulinarijos paveldo ribos.

Vienas iš knygos receptų, Jūsų dėmesiui:

Radvilų virėjo Gera košė, XVII a. pab.

Jums reikės:

  • 200 g razinų
  • 200 g baltos duonos
  • 50 g cukraus
  • Gvazdikėlių


Autentiškas receptas

Paimkite truputį mažųjų razinų, apvirkite vandenyje, nusausinkite, įtrupinkite į jas dvi baltos duonos bandeles, pertrinkite per sietelį ir sudėkite į indą, pabarstykite cukrumi ir gvazdikėliais.

Patarimai, kaip gaminti
Šis patiekalas – savotiškas baltos duonos ir razinų kremas. Kiek imti razinų ir kiek baltos duonos, sprendžiate pagal skonį. Mėgstantys razinas teima jų daugiau. Razinas apvirkite vandenyje, kad jos „atgytų“, prisigertų vandens, taptų minkštos. Kol verda, sutrupinkite baltą duonelę. Galite trupinti ne vien minkštimą, bet ir pluteles, svarbu nepalikti didelių duonos gabalėlių. Apvirtas razinas nusausinkite, sumaišykite su duonos trupiniais ir pertrinkite per sietelį. Šiais laikais galima smulkinti ir elektriniu trintuvu. Trindami razinas ir trupinius paverskite vienalyte mase – kremu. Šis dedamas į dubenėlius, viršus padengiamas cukraus (geriausia rudojo) sluoksniu, pribarstoma gvazdikėlių ir tiekiama į stalą. Jei mėgstate saldesnį desertą, barstykite storesnį cukraus sluoksnį.

Knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d., šeštadienį, 19 val.

Dr. Rimvydas Laužikas (g. 1971) – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas, Lietuvos archeologijos draugijos narys. Jis aktyviai dalyvauja įvairiuose Dubingių piliavietės tyrimų projektuose, kurie neretai atskleidžia vienos įtakingiausių ir turtingiausių LDK didikų giminės – Radvilų – valgymo įpročius. R. Laužikas yra parašęs ne vieną dešimtį mokslinių straipsnių, taip pat yra monografijų „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ ir „Radvilų dvaras Dubingiuose“ bendraautoris. Jis administruoja Lietuvos kulinariniam paveldui skirtą tinklaraštį http://www.kulinarinispaveldas.blogspot.com

Grįžti atgal

Parašykite komentarą:

Vardas*: El. paštas:
Komentaras*:
Taisyklės ir atsakomybė

Daugiau straipsnių šia tema:

Nors patiekalų įvairove Centrinės Azijos tautos pasigirti negali, gėrimų išradingieji klajokliai sugalvojo pačių įvairiausių ir iš pačių įvairiausių ingredientų. Dauguma gėrimų gaminami tik tam tikrą sezoną, nes tikima, kad jų sudedamosios dalys padeda... Skaityti daugiau
Žali slėniai, per kuriuos dūksta arklių kaimenės, nesibaigiančios stepės, svaiginantys kalnai, nematyto tyrumo upės, karščiu alsuojančios dykumos – atrodo, kad gamta čia parodo visus savo veidus. Centrinė Azija - unikali vieta, kur ne tik galima pasigardžiuoti... Skaityti daugiau
Apie netikėtus derinius, smaližių rojų, gatvės maistą, ypatingus pusryčius, kulinariniai papročiai ir namų virtuvės ypatumai bei...Tarof. Irane visas etiketo taisykles apibūdina vienas žodis – „Tarof“. Tai itin subtilus mandagumas, kai, gerai nepažįstant... Skaityti daugiau
Iranas – viena paslaptingiausių valstybių, ilgą laiką gyvavusi už geležinių užsklandų. Siūlome praskleisti Iraną dengiantį paslapties šydą ir susipažinti su vienos galingiausių kada gyvavusių pasaulio imperijų, Persijos, palikuonimis bei spalvingu jų... Skaityti daugiau
Dažna vietnamiečio diena prasideda nuo ankstyvo ryto, kai dar saulei nepatekėjus traukiama į turgų. Vietnamiečiams ypač svarbu šviežumas, todėl dauguma būsimų produktų dar juda. Įvairiausios žuvys, varlės, unguriai, sraigės, jūros gėrybės, dar... Skaityti daugiau
Šiek tiek cukraus (rudo), šiek tiek miltų, kiaušinių, ir, žinoma, kaip ir pats pavadinimas teigia, sviesto – ir gausite vieną iš įspūdingiausių Kanados konditerijos skanėstų, sviestinę „tartaletę“ (angl. „butter tart“). Žinoma, tai dar ne viskas.... Skaityti daugiau
Neretai skirtingų Kaukazo virtuvių atstovai kviečia ragauti to tikrojo chačiapuri. Tačiau yra tiek skirtingų jų rūšių, ir nei viena iš jų nėra tikresnė už kitą. Puikius chačiapuri gamina ir Armėnai, tačiau Gruzijos valdžios institucijos užpatentavo... Skaityti daugiau
Šiuo metu tradiciniais ir išskirtiniais gaminiais, kurie gali būti specialiai ženklinami, Europos Komisija yra pripažinusi šešis Lietuvoje gaminamus produktus: Daujėnų naminę duoną, žemaitišką kastinį, Stakliškių midų, lietuvišką varškės sūrį, Seinų... Skaityti daugiau
Norėdami pažinti šiuolaikinės Graikijos virtuvę, jos skonio profilį, maisto gaminimo techniką, valgymo kultūrą, neišvengiamai savo žvilgsnį atgręšime į senąją Eladą, jos mitus bei tikras, nesumeluotas istorijas, tautos genialumą, sąmojį ir neišvegiamai... Skaityti daugiau
Armėnija garsėja, kaip viena seniausių pasaulio civilizacijų, kurioje gausu gamtinių išteklių. Nuo seno šalis vadinama vienu seniausių vynuogynų bei vyndarių lobynu. Biblijoje sakoma, kad „Nojus nužengė nuo Ararato kalno ir pasodino pirmąją vynuogių šakelę... Skaityti daugiau
Grįžusi iš beveik mėnesio trukmės kelionės mašina po Ukrainą ir Krymą, per ukrainietiškos virtuvės vakarą, kurį organizavau artimiausiems draugams, norėdama pasidalinti įspūdžiais, buvau kategoriška – niekada daugiau! Mažų mažiausiai traukė ten... Skaityti daugiau
Keliaudami paprastai neišvengiame ir pažinties su lankomų šalių virtuve, tradiciniais patiekalais, sužinome, kas būdinga tai vietovei. Tačiau yra ir tokių vietovių, kurias pasaulyje garsina tam tikri produktai. Tad kur jų ieškoti? Skaityti daugiau
Itališki desertai sparčiai randa kelią į lietuvių skrandžius ir širdis. Dar ne taip seniai italų virtuvė mūsų šalies gyventojams siejosi tik su picomis ir makaronais, tačiau dabar jau ne vienas mūsų žino, kad tai – tik maža dalelė to, ką mums gali... Skaityti daugiau
Svečius iš užsienio nedvejodami vaišiname didžkukuliais. Ar neklystame Lietuvos kulinarines tradicijas siedami su bulviniais patiekalais ir rūkytais mėsos gaminiais? Apie kulinarinį paveldą ir jo komunikavimą - Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas,... Skaityti daugiau
Rugsėjo pabaigoje, kai vėstančios naktys pamažu pradeda spalvinti medžius, o išsikvėpusios saulės atokaitoje karo prisirpę vynuogių kekės, Vengrijos vyndariams prasideda pats darbymetis – derliaus nuėmimo metas. Tiek plačiuose stambių vynuogių augintojų... Skaityti daugiau