Bičiulių eksperimentai

Anksčiau buvo laikoma, kad medus išlieka kokybiškas pusantrų metų. Žinovų įsitikinimu, šis terminas iš tiesų yra kur kas ilgesnis. Ilgai laikyti negalima tik lipčiaus medaus (lipčiaus medus - bičių perdirbtos cukringos augalų arba jais besimaitinančių vabzdžių išskyros) prastėja rapsų medaus skonis. Tinkamai paruoštas ir laikomas produktas nei rūgsta, nei kvapą ir skonį praranda.
         
Eksperimentuoti mėgstantys bičiuliai turi įdomių pastebėjimų. Kaunietis bitininkystės lektorius Pranciškus Karosas savo kabinete laiko stiklainiuką medaus, kuriam jau keturios dešimtys vasarų! Bitininkas įsitikinęs, kad šio medaus laboratorinis tyrimas atskleistų daug įdomaus: kaip pakito pievų ganyklos ir, svarbiausia, kaip iš tiesų laikymo metu kinta produkto savybės.
         
Subrendęs, švariai išsuktas, į švarius indus išpilstytas, nuo sąlyčio su oru apsaugotas medus savo vertingąsias savybes išsaugo metų metus. P.Karosas mano, kad šiek tiek palaikytas jis netgi geresnis negu šviežias. Vis dėlto gydymui rekomenduojama vartoti ne senesnį kaip vienų metų medų.
         
Dr. Vytautas Kublickas pasakojo, kad jis barkūnų medų rūsyje išlaikė 10 metų. Išvaškuotame, pienui skirtame bidone jis išliko aukštos kokybės.

Kas turi būti ant pakuotės ?

Pagal Europos Bendrijos normas, Medaus techninis reglamentas galiojimo laiko nenumato. „Yra toks prieštaravimas: pakuotės reikalavimuose nustatyta, kad galiojimo laikas būtų pažymėtas, o techninis reglamentas to nereikalauja“, – stebisi Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas Kazimieras Spetyla. Linkstama prie nuomonės, kad ant pakuotės bitininkai turėtų nurodyti medaus surinkimo metus. Jie gali savo nuožiūra nurodyti ir geriausią suvartoti terminą, tai – jų atsakomybės ir sąžinės dalykas.
         
„Jūs galite nustatyti nors ir 10 metų galiojimo laiką, to niekas nedraudžia. Bet nurodytu periodu medus turi atitikti reglamente nustatytus reikalavimus“, – primena K.Spetyla.
         
Produkto kokybe suabejojęs vartotojas gali pareikšti pretenzijas. Ištyrus laboratorijoje ir paaiškėjus, kad bent vienas rodiklis neatitinka nustatytų reikalavimų, bitininko laukia nemalonumai. Nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl medaus kokybės kol kas nė vieno skundo negavo, nuo įtarimų šešėlio nė vienas nėra apsaugotas. Antra vertus, pretenzijų galima sulaukti ir iš užsienio šalių. Maisto produktų atsekamumo grandinė Europos Sąjungoje veikia sklandžiai.
         
„Tačiau dažnai dėl sugadintos kokybės būna kalti patys vartotojai – o kaip įrodyti, kad esi nekaltas?“ – nėra patenkinti bitininkai.

Tamsioje, vėsioje vietoje

Patalpa, kurioje laikomas medus, turi būti sausa, gerai vėdinama, ne drėgnesnė kaip 60 proc. Tai gali būti rūsys, šaldytuvas. Optimali yra 5–10 laipsnių C temperatūra.
         
Nuo seno žinoma, kad geriausiai medus išsilaiko moliniuose ir stikliniuose induose, taip pat liepos, alksnio, drebulės, topolio medienos statinaitėse. Tinka ir emaliuoti bei plastikiniai indai. Pastarieji šiuo metu yra populiariausi. Tačiau išskirtinės kokybės produkto ženklu pažymėtas medus į tokius nepilstomas.
         
Cinkuotuose ir metaliniuose induose medaus laikyti negalima, kaip ir kitų maisto produktų.
         
Vartotojai turėtų žinoti, kad medaus nevalia laikyti šviesoje, ypač esančio stikliniuose induose. Veikiamas saulės šviesos, jis netenka antimikrobinių savybių, per 48 val. visai sunaikinami kai kurie fermentai.
         
Netinkamomis sąlygomis laikomas medus pradeda rūgti. Toks tinka tik konditerijos gaminiams, alkoholio gamybai, ir tai tik termiškai jį apdorojus.

2010 11 24