Padėtis šiandien

Per pastaruosius 50 metų atsiradę nauji maisto gavybos būdai, cheminiai priedai, sudėtinių maisto dalių sintetinimas ir kt. priemonės skirtos ne pagerinti maisto kokybę, o padaryti jį pigesnį, greitesnį, ilgiau galiojantį. Jei maisto pramonės produktams, pasiekiantiems vartotojus parduotuvėse, galioja elementarūs reikalavimai (deklaruoti produkto sudėtį, ženklinti GMO turinčius produktus, nurodyti naudojamus maisto priedus ir pan.), maitinimo įstaigoms panašūs reikalavimai nėra taikomi. Taigi, vartotojas, Jūsų klientas, nežino, ką tiksliai gauna, užsisakydamas maistą netgi geriausiame restorane, nekalbant apie akcijinius patiekalus. Jam nėra aišku, kokios žaliavos naudojamos, iš kur jos atvežtos, kaip pagamintos, kokia įmonės politika aplinkos tausojimo, rūšiavimo, maisto atliekų tvarkymo klausimu. Taigi, „valgytojai“ nepasitiki viešojo maitinimo sektoriumi.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) internetiniame puslapyje kas savaitę pasirodo žinutės apie maitinimo taškus, kuriuose dėl pažeidimų, susijusių su maisto kokybe, stabdoma veikla. Per pirmąjį 2011 metų pusmetį gauta arti 100 skundų dėl netinkamai tiekiamo maisto. Dažnai oficiali statistika yra tik nedidelis realios situacijos atspindys – tai patvirtina aibė vartotojų nusiskundimų ir komentarų internetinėje erdvėje. Maitinimo įstaigos neprisiima atsakomybės dėl savo tiekiamo maisto, net valgiaraščių kartu su VMVT neprivalu derinti, nekalbant apie sudedamąsias dalis ir paruošimo principus.

Svarbu, ką randame maisto lėkštėje

Tyrimo duomenimis, beveik 80 proc. lietuvių norėtų daugiau žinoti apie patiekalų, kuriuos jie valgo maitinimo įstaigose, sudėtį, ~ 50 proc. sutiktų mokėti brangiau, jei tiksliai žinotų, ką valgo. 76 proc. apklaustųjų labiausiai nerimauja dėl galimybės, jog maiste bus genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), ~ 50 proc. aktualus druskos bei cukraus kiekis patiekaluose. Maistinė vertė svarbi ar labai svarbi 43 proc. atsakiusiųjų, ~ 40 proc. apklaustųjų domina, ar jų valgomuose patiekaluose yra alergenų. Lietuviams taip pat svarbu, kad jų maistas būtų sveikas. Jie norėtų žinoti, kokie „E“ bei konservantai naudojami ruošiant maistą. Kiti svarbūs aspektai: gaminimo eiga bei patiekalų ingredientų kilmė. Tik 1 iš 10 lietuvių, kavinėje ar restorane uždavusių klausimą apie patiekalo sudėtį, šią informaciją gauna (Latvijoje rodiklis – 3 iš 10, Estijoje ‒ 5 iš 10).

Koks sprendimas?

Maitinimo įstaigos turėtų imtis iniciatyvos užtikrinant, kad kavinių ir restoranų valgiaraštyje būtų pateikiama daugiau informacijos apie juose esančių patiekalų ingredientus.

Lietuvoje atsakomybė prieš visuomenę ir aplinką maitinimo sektoriuje nėra prisiimama, informacijos ir skaidrumo trūkumas lemia nepasitikėjimą minėtu sektoriumi. Neinformuotas vartotojas - terpė nesąžiningam verslui. Anksčiau minėto tyrimo išvados iliustruoja neatidėliotiną skaidrumo, atsakomybės prisiėmimo ir vartotojų švietimo būtinybę maitinimo sektoriuje, kad vartotojai turėtų galimybę pasirinkti, ką valgyti (žinodami aiškų produkto kelią ir charakteristikas) ir pas ką (žinodami aplinkosauginę ir etinę įmonės politiką), tuo pačiu didėtų pasitikėjimas maitinimo sektoriumi.

Meniu.lt portalo ir leidinio „Restoranų verslas“ komanda, suprasdama būtinybę keisti susidariusią situaciją, kviečia Lietuvos maitinimo įstaigoms grąžinti pasitikėjimą, reputaciją ir gerą vardą. Tad kartu su aplinkosaugine organizacija VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ (žinoma, kaip leidinio „Ozonas“ leidėja), LRVVK ir aštuoniais Lietuvos restoranais/kavinėmis pradeda projektą „Kas šiandien meniu?“ bei kuria socialiai atsakingų restoranų ir kavinių tinklą.

Pagrindiniai projekto tikslai:

• Sukurti atsakingų viešojo maitinimo įstaigų tinklą, kuriame kompleksiškai būtų taikomi aplinkosaugos ir skaidraus verslo principai.
• Suteikti sveikesnio pasirinkimo galimybę „valgytojams“, nurodant meniu tikslias patiekalo charakteristikas.
• Integruoti aplinkosauginės politikos elementus į restoranų veiklą.
• Sukurti dialogą tarp viešojo maitinimo įstaigų ir klientų (vartotojų) bei didinti pasitikėjimą restoranais, kavinėmis.

Projekto partneriais jau tapo:
- LRVVKA - Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija ‒ Lietuvos virėjams, viešojo maitinimo įstaigų atstovams organizuoja seminarus, mokymus, čempionatus.
- UAB „Restoranų grupė FORTAS“ – viešojo maitinimo įstaigų tinklas, kuriam priklauso 5 restoranai „Fortas“, 8 lietuviškų patiekalų restoranai „Forto dvaras“ ir restoranas „Terrazza“.
- UAB „Mare Balticum“ – viešbučių ir restoranų verslas. Dalyvauja su restoranu-baru „California“.
- UAB „Užupio klasika“ – restoranas „Užupio klasika“ – viešojo maitinimo, pobūvių paslaugos.
- UAB „AAA Astorija“ – viešbutis, restoranas, pokylių salė. Konferencijų organizavimas, išvažiuojamųjų banketų, priėmimų, kokteilių organizavimas.
- UAB „Kinų rožė“ – kinų maisto restoranas „Kinų rožė“.
- UAB „Baltijos Dorė“ - viešbučių ir restoranų verslas. Dalyvauja su „Navalis“ ir „Old port hotel“ restoranu.
- UAB „Aramėjas“ – viešojo maitinimo paslaugos. Iniciatyvoje dalyvauja su kebabine „Aladino kebabai“.
- UAB „Reval hotel Neris“ – viešbučių ir restoranų verslas. Iniciatyvoje dalyvauja su restoranu „Diverso“.

Norite prisijungti? Užpildykite ir atsiųskite anketą>>

„Ateityje patenkintas klientas bus ne tas, kuris iš restorano išeis tiesiog sotus, bet tas, kuris galės gauti visus jam rūpimus atsakymus, pavyzdžiui, apie jam patiektus pietus“, - sako LRVVKA prezidentas Stanislavas Kizenevičius.

Iniciatyva vykdoma įgyvendinant projektą „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės iniciatyvos“. Projektą įgyvendina Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje, kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, profesine sąjunga „Solidarumas“ ir Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.