Draugiškas aplinkai požiūris versle dažniausiai tampa ir draugiškas piniginei, kadangi taupant ir racionaliai naudojant išteklius, proporcingai sutaupomos ir lėšos. Pačioje pradžioje imtis aplinkai draugiškų iniciatyvų gali pasirodyti sunkoka dėl nusistovėjusių įpročių. Tačiau mokslininkų teigimu 21 kartą iš eilės atlikus tą patį veiksmą, jis tampa įpročiu. „Žalesnis“ restoranas nereiškia, jog būtina pakeisti visą turimą įrangą „Energy Star“ paženklintais elektros prietaisais. Nemažai žingsnių galima padaryti ir be didelių investicijų, tačiau su galybe...pastangų ir kantrybės.

Atliekos

Nors Lietuvoje apie atliekas ir jų rūšiavimą, turbūt diskutuojama daugiausiai vis dar sunkiai pratinamės prie rūšiavimo, ypatingai darbo vietoje. Maitinimo įstaigoms rūšiavimas ypatingai aktualus, kadangi darbo metu susidaro nemažai skirtingų antrinių žaliavų, kurios gali būti perdirbamos. Visų pirma tai maisto atliekos. Didžioji dalis organinių atliekų gali būti kompostuojamos, o aliejus panaudojamas kurui. Lietuvoje veikia įmonės nemokamai išvežančios susidariusias aliejaus atliekas, o ne didesnę, nei skalbimo mašina, elektrinę kompostinę galima įsirengti.

Kitos probleminės atliekų rūšys – plastikas ir stiklas (popierius/kartonas). Šios antrinės žaliavos gali būti perdirbamos 100%. Dauguma maisto pakuočių gaminamos iš plastiko ir gali būti perdirbamos į plastiko dirbinius skirtus ne maisto medžiagoms. Kartu į šiukšlių dėžes skirtas plastikui galima rūšiuoti ir metalines bei aliuminines skardines. Dar rūšiavimui skirtas talpas reikėtų numatyti stiklui ir popieriui, kurios netgi yra superkamos.

Dar vienas būdas vengti atliekų susidarymo (tiesa ne pačiame restorane) pakeisti vienkartinius indus iš plastiko (dažniausiai naudojamus maistui išsinešimui) į perdirbtus kartoninius indus (kure yra žymiai draugiškesni aplinkai nei bet kokia plastikinė tara).  

Rūšiavimas viena paprasčiausių ir efektyviausių aplinkosaugos priemonių galimų taikyti maitinimo įstaigose, kuriai tereikia papildomos šiukšliadėžės ir personalo instruktažo.

Vietiniai ir sezoniniai produktai

Patiekalų gamybai naudojami vietiniai ir sezoniniai produktai ne tik draugiškesni aplinkai (visų pirma dėl sutaupytų logistikos išteklių) bet dauguma atvejų ir sveikesni. Taikant šią praktiką didžiausias iššūkis tenka vyriausiajam virėjui. Sugebėti sukurti patrauklų vartotojui meniu, kuriame patiekalai iš pomidorų pateikiami tik rudenį, desertams naudojamos šviežios ar šaldytos vietinės uogos, o žuvies patiekalų ruošimui nenaudojamos nykstančios rūšys – iššūkis. Bet galbūt būtent už tokį meniu lankytojai įvertins virtuvę.

Dar viena priežastis – vietiniai produktai, vienas didžiausių „mados klyksmų“ pasaulinėje maisto pramonėje, netruksiantis ateiti ir į Lietuvą. Neteisinga būtų teigti, jog Lietuvoje užauginti maisto produktai iš principo sveikesni ar ekologiškesni nei atvežtiniai. Tačiau nenuginčijamas faktas, jog šiems produktams transportuoti nenaudojami didžiuliai kiekiai kuro, kad kuo ilgiau išsilaikytu transportuojant, jų nereikia purkšti kai kuriais chemikalais, Lietuvoje neauginamos GMO kultūros, dauguma atvejų vietiniams produktams naudojamas mažesnis kiekis pakuotės. Be to, produktų kokybę vertinantys restoranų vadovai visuomet gali nuvykti į ūkius, kur patys gali stebėti produkcijos auginimo, apdorojimo, paruošimo procesus.

Tolimesnis žingsnelis restorano virtuvei galėtų tapti kai kurių maisto gaminių ruošimas patiems. Daugelis pramoniniu būdu gaminamų produktų be pagrindinių ingredientų „prifarširuoti“ stabilizatoriais, kvapikliais, skonio stiprikliais ir pan. Visų šių priedų galima išvengti gaminant restorane. Pavyzdžiui naminis majonezas, dar šilta duona, naminiai padažai ir gėrimai gali tapti ne tik sveikesniu restorano pasirinkimu, o ir jo „veidu“.

Energijos taupymas

Norint pasiekti reikšmingus pokyčius elektros energijos sunaudojimo apskaitoje, sunkiai įmanoma apsieiti be papildomų „investicijų“. Paradoksalu ir gaila, bet vien pakeitus senus elektros prietaisus naujais, taupesniais, elektros sutaupyti nepavyks. Svarbiausia įprotis ir požiūris, tad norint, kad aplinkosauginė politika veiktų, teks apmokyti personalą, o gal netgi ir lankytojus.

Tyrimų duomenimis, sensoriniai čiaupai ir taupiosios tualetų vandens nuleidimo sistemos sutaupo nuo 20 iki 40 proc. vandens per metus. Visi jau žinome, kad net išeinant iš patalpos išjungiama lemputė taupo elektros išteklius. Elektros, vandens taupymo, rūšiavimo įpročius galima formuoti žaidimo forma, restorane įrengiant dekoratyvines lenteles su aplinkai draugiškais ar sveika mitybą propaguojančiais patarimais, prie elektros jungiklių ar vandens naudojimo vietose priklijuojant memo lipdukus.

Be abejo turint galimybę ar esant poreikiui keisti atitarnavusią buitinę techniką būtina pagalvoti apie „Energy star“ arba A ++ įrenginių įsigyjimą.

Iš tiesų pastangų, norint verslą padaryti draugišku aplinkai, reikia įdėti nemažai. Ar jų imtis ir ar jos atsipirks teks nuspręsti kiekvienam individualiai. Tačiau kuo toliau, tuo nepatikliau ir atsargiau žmonės renkasi viską – pradedant maisto produktais, baigiant buities prekėmis ar tiesiog prekių ženklais. Nenustebkite jei netolimoje ateityje, iš pradžių užsienio, o po to ir vietiniai lankytojai, pradės ieškoti restoranų ir kavinių pažymėtų ženklu „draugiškas aplinkai“.

Norintys daugiau sužinoti apie priemones maitinimo įstaigoms tapti draugiškesnėmis aplinkai, gali kreiptis konsultacijoms: projektai@meniu.lt