Kur ir kada labiausiai kaupiasi nitratai?

Nitratai daugiausiai kaupiasi, vandenyje. Didžiausias pavojus viršyti nitratų normas organizme – geriant neištirtą šachtinių šulinių vandenį. Vaikams vandenyje nitratų negali būti daugiau nei 10 mg/litre. Suaugusiems, išskyrus kūdikius maitinančias motinas - ne daugiau kaip 50 mg/litre. Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais, yra labai pavojingi suaugusių žmonių sveikatai, nitratai ir normos viršijimas kūdikiams gali sukelti net mirtį.

Antroje vietoje pagal nitratų kaupimosi intensyvumą – daržovės. Nemažą įtaką nitratų kaupimuisi turi augalo veislė ir augimo sąlygos. Daugiau nei atvirame grunte, nitratų susikaupia šiltnamiuose auginamose daržovėse. Mažiausiai jų susikaupia auginant daržoves atvirame grunte liepos – rugpjūčio mėnesiais, kai daugiausiai šviesos. Daugiausiai nitratų susikaupia intensyvaus augimo metu. Daržovėms bręstant, jų kiekis mažėja, todėl rekomenduojama derlių nuimti laiku.

Pačiose daržovėse nitratų kiekiai pasiskirsto nevienodai. Daugiau jų susikaupia augalo kote, šerdyje, su augalo šaknimi susijusiose dalyse. Pavyzdžiui, petražolėse ar krapų lapuose jų būna net iki 60 proc. mažiau nei kote, žiedinio kopūsto žiedyne - 70 proc. mažiau nei lapkotyje, morkos paviršinėje dalyje - iki 80 proc. mažiau nei šerdyje, agurkuose, ridikėliuose priešingai - odelėje 70 proc. daugiau nei kitose dalyse.

Kodėl už ekologiškas daržoves tenka mokėti brangiau nors jose ir neišvengiama nitratų?

Ekologiškai auginamos daržovės, taip pat gali turėti nitratų kaip ir įprastinės. Taip atsitinka dėl to, jog tiek ekologiškiems tiek neekologiškiems maisto produktams   reikalavimai yra vienodi. Ekologinės gamybos sertifikavimą vykdančios įmonės „Ekoagros“ atstovės Ramintos Bogušienės teigimu „Ekologiška morka ir įprasta yra tokia pat pavojinga nitratų atžvilgiu. Nitratų kontrolė ekologiškuose ūkiuose nėra atliekama.“.

Ekologiniame ūkyje nitratų šaltiniu yra organinėse trąšose esantis azotas. Skirtumas tas, jog trąšoms naudojamos ne dirbtinės, sintetinės, o natūralios priemonės pvz. kompostas. Taip pat daržovių auginimui sunaudojamo azoto kiekiai yra ribojami, tad tikėtina, kad ekologiškai auginamos daržovės sukaups mažiau nitratų nei auginamos intensyvios žemdirbystės būdu.

Pagrindiniai, reglamentuoti ekologinės gamybos skirtumai nuo ne ekologinės yra šie: ekologinėje gamyboje yra visiškai uždrausta naudoti dirbtinus sintetinius pesticidus ir dirbtinas sintetines trąšas. Visiškai uždrausta naudoti GMO. O maisto tvarkymo įmonėse - dirbtinas sintetines medžiagas.

Nitratų kiekį maiste įmanoma sumažinti

Lietuvos žemdirbystės instituto profesorius Antanas Svirskis kalbėdamas apie nitratus pabrėžia, jog jų kiekis daržovėse gali skirtis priklausomai nuo labai daug sąlygų. „Šaldytuve laikomose daržovėse nitratai virsta nitritais, verdamose daržovėse nitratų skaičius mažėja, tačiau visi nitratai atsiduria sultinyje“.

Įvairios daržovės nitratų sukaupia ne vienodą kiekį: daugiausiai - burokėliai, ridikėliai, salotos, kiek mažiau - bulvės ir pomidorai. Tačiau šiuos kiekius žinant keletą gudrybių galima sumažinti. Jau minėjome, jog nitratų kiekis nevienodai kaupiasi skirtingose daržovių dalyse – atkreipkite į tai dėmesį, ruošdami maistą iš konkrečių produktų. Nitratų kiekį daržovėse galima sumažinti jas atitinkamai apdorojant – verdant, mirkant, konservuojant, rauginant, naudojant druską, vitaminą C.

Nulupkite – agurkus, aguročius, arbūzus prieš valgydami nulupkite ir nupjaukite prie kotelio esančią (2–3 cm) dalį; Mirkykite – sveikiausios organizmui šviežios daržovės, nes jose išlieka daugiausiai maistingųjų medžiagų. Norėdami sumažinti nitratų kiekį morkose, bulvėse, kopūstuose ar burokėliuose prieš valgydami, valandą palaikykite juos vandenyje. Dar labiau sumažinsite nitratų kiekį mirkydami šviežias daržoves parūgštintame vandenyje (pvz. Vit C) Nitratų kiekis daržovėse sumažėja jas konservuojant ir rauginant. Verdant daržoves, nitratų kiekis jose sumažėja tačiau nitratai lieka nuovire, tad jo naudoti maistui nereikėtų;

Geriamosios sodos galios

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia teigia „Neekologiškos daržovės nėra tokios grėsmingos, kaip įsivaizduojame. Augalas nepasiims mineralų ir kitų medžiagų daugiau, negu jam reikia. Tiesa, importuoti vaisiai tikrai būna apipurkšti nuo gedimo saugančiais chemikalais. Juos galima pašalinti geriamąja soda. Parsinešėte iš parduotuvės vynuogių, apelsinų, bananų ar agurkų ir - į koncentruotą sodos tirpalą. Jo receptas paprastas: sauja sodos - litras vandens. Puikiai tirpina chemikalus. Po 15-20 minučių nuplaukite švariu vandeniu ir, gerbiamosios šeimininkės, turėsite jau nebe „sintetinį", o gurgždantį, lyg močiutės augintą vaisių ar daržovę."