Kad taisyklingai vartojamas medus, gali būti vaistas nuo daugelio ligų – niekam nebe paslaptis. Peršalus skubame pirkti medaus, įmantriems patiekalams naudojame medų, net odos ir plaukų priežiūrai, vertinantys natūralumą neapsieina be medaus. Tačiau daugumai tikriausiai teko girdėti ir tai, kad ne visada medus būna sąžiningai pagamintas. Kaip atskirti tikrą, gryną medų, nuo produktų, kurie ypatingai masinės gamybos metu, dažnai mėgstami maišyti su įvairiais priedais.
Natūralus medus – retenybė
Pastaraisiais metais visas pasaulis susirūpino dėl bičių populiacijos. Visame pasaulyje, pradedant JAV, baigiant Lietuva, šių vabzdžių, be kurių negalėtų išgyventi daugelis augalų, ženkliai sumažėjo. Šį reiškinį aiškina įvairios teorijos ir sukelia ne viena priežastis; nuo neigiamų telekomunikacijos tinklų poveikio iki ypatingai šaltų žiemų, kurios „sukultūrintoms“ bitėms nebepakeliamos.
Natūralu, jog dėl sumažėjusio bičių skaičiaus pabrango ir jų gaminamas produktas – medus. Bet ar pastebėjote, jog pačio medaus būtų ženkliai sumažėję? Čia taip pat yra įvairių teorijų, teigiančių, jog nesąžiningi bitininkai maitina bites cukrumi ar sirupu, kad medaus būtų daugiau. Kita nuomonė – bičių surinktas medus tiesiog maišomas su cukrumi. Atrodytų natūralu, jog nei vienas iš panašių pasirinkimų neduos norimo gydomojo ar skonio efekto, tad pasirenkant medų reikia žinoti kai kurias gudrybes.
Jeigu neturite galimybės ištirti medaus laboratorijoje
Nors tikslią medaus struktūrą ir savybes galite sužinoti tik ištyrę mėginį laboratorijoje, daugeliui tai per brangus malonumas. Iš kitos pusės, jei visada perkate vienos rūšies medų, arba iš vieno bitininko – medaus mėginio patikrinimas laboratorijoje, visai protingas sprendimas. Tačiau yra ir paprastesnių, nors ir ne tokių tikslių, būdų nustatyti medaus kokybei.
Patys paprasčiausi būdai (nors su šiuolaikinėmis technologijomis ne visada patikimiausi) yra nesunkiai prieinami bet kuriam medaus mėgėjui:
Tikras, natūralus medus, kurį laiką pastovėjęs sukietėja, tuo tarpu su cukrumi maišytas medus skystas gali stovėti daug metų. Tačiau jei medus susikristalizuoja sluoksniais – naudoti netinkamas. Į indą įdėjus nedidelį kiekį medaus, praskiedus jį distiliuotu vandeniu ir gerai išmaišius, jei medus turi priemaišų, jos nusės ant dugno. Tikrą medų patrynus tarp pirštų jis lengvai susigers, tuo tarpu medus su priemaišomis ant pirštų paliks gumulėlius. Kad įsitikintumėt ar meduje nėra cukraus sirupo – pažiūrėkite, kaip jis kambario temperatūroje nuteka nuo šaukšto. Jei medus bėga tolygia srovele – viskas gerai, jei bėga ar laša kaip vanduo, medus su cukrumi. Putojimas – nesubrendusio medaus požymis.
Jei turite galimybe, pirkite medų iš pažįstamų bitininkų arba reikalaukite sertifikato. Tačiau jei Jums nesvetima chemijos disciplina, nedidelį medaus tyrimą galite atlikti ir namuose.
Ar medus maišytas su cukrumi patikrinti galima su lakmuso popierėliu. Jei medus su cukrumi nemaišytas lakmusas paraudonuos, jei maišytas pamėlynuos. Norėdami patikrinti, ar meduje nėra želatinos, į mėgintuvėlį įpilkite 5 ml vandens, medaus (santykiu 1:2) ir 5 - 10 lašų 5 proc. tiamino tirpalo. Jei meduje želatinos yra, matysis baltos nuosėdos, jei ne - tirpalas tik susidrumsčia. Jei meduje primaišyta krakmolo arba miltų į 3 -5 ml vandens - medaus tirpalo (santykis 1:2) įlašinkite 3 - 5 lašus vandenilio jodo tirpalo. Jei tirpalas pamėlynuos – medus negrynas.
Medaus gydomosios savybės priklauso ne tik nuo jo kokybės bet ir nuo rūšies. Kasdieniniam naudojimui labiausiai tinka liepų ar aviečių medus. Prieš vartodami medų įsitikinkite ar nesate jam alergiškas ir saugokite jį nuo ypač karštos temperatūros.
Būkite sotūs ir sveiki
Nuotrauka: sxc.hu
| 
| 
(0 / 5)
(4.2 / 5)
(4.6 / 5)