„Tokio didelio genetiškai modifikuotų augalų plitimo nesitikėjome. Milijonai ūkininkų įvairiose pasaulio šalyse sodina naujausių biotechnologijų pagalba perdirbtus augalus“ – sakė biotechnologijų žemės ūkiui įsigijimo tarnybos (ISAAA) direktorių valdybos pirmininkas Clive James. ISAAA yra nepelno siekianti organizacija, skatinanti augalininkystės biotechnologijų programas, keliančias nemažai diskusijų Europoje, kur daugelyje šalių genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas yra uždraustas. Teigiama, jog minėti produktai kelia pavojų sveikatai ir grėsmę aplinkai, tačiau sėklomis prekiaujančios įmonės yra „įsitikinusios“ jų saugumu bei nauda.

Dauguma Jungtinėse Amerikos Valstijose auginamų kukurūzų ir sojos pupelių yra genetiškai pakeisti, o tokios įspūdingo dydžio įmonės kaip „Monsato“ kuria augalus, kurių užauginimui reikia didelio kiekio herbicidų ir kurie patys išskiria insekticidus, puikiai naikinančius kenkėjus. Tokie augalai tampa vis populiaresni Brazilijoje (apsodinti 30,3 milijonai hektarų), Argentinoje (23,7 milijonai hektarų), Kinijoje, Indijoje, Pietų Afrikoje bei kitose šalyse. Tačiau nei viena šalis kol kas neaplenkė JAV, kur genetiškai modifikuotų kultūrų (daugiausiai kukurūzų, sojos pupelių, medvilnės, rapsų, cukrinių runkeklių ir liucernos) pasėlių plotas sudaro 69 milijonus hektarų. 2011 metais pasaulyje genetiškai modifikuotų kukurūzų, sojos pupelių bei medvilnės sėklų parduota už daugiau nei 160 milijardų JAV dolerių.

Europos Sąjungos teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais.

Per 2011 metų pirmąjį pusmetį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinto 71 į Lietuvą importuotą produktą, trijuose rado nenurodytų GMO. Buvo sustabdytas 26 tūkst. kg maisto papildų ekstrakto ir saldumynų realizavimas.

Lietuvoje leidimai eksperimentiniam GMO išleidimui į aplinką neišduoti, nors jų 2007 ir 2009 metais prašė AB „Monsanto Crop Science Sweden“, norėjusi auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, 2006 metais - „BASF Plant Science GmbH”, ketinusi Lietuvos laukus apsėti pakeista soja, o Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas norėjo išbandyti genetiškai modifikuotas bulves. 

Šaltinis: www.ekologija.lt
Nuotrauka: sxc.hu