Naujienos

Apie vyną, kurį geria „Chanel“ šeimininkai
Gairės: vynas
Susitikti su vyndariu iš Bordo, akis į akį pasikalbėti apie praėjusių metų derliaus ragavimą ir vertinimus, taurėje pasukti seno, gero vyno ir linksmai apie tai kalbėti valandų valandas... Tikra vyno žinovo ir mėgėjo svajonė. Ją išpildė neseniai Lietuvoje „Vyno klubo“ kvietimu viešėjęs vyno ūkių ūkių „Château Rauzan Segla“ ir „Château Canon“ vyndarys Johnas Kolasa.
Šios charizmatiškos asmenybės galėtum klausyti ir klausyti, jis kalba ne tik apie vyną, bet mielai dalijasi įspūdžiais apie paslaptingus brolius Werheimerius, kuriems priklauso vyno ūkiai. Šią žydų šeimą jau beveik šimtas metų pasaulis sieja su „Chanel“ mados namais, nes jų seneliai įtikino madmuazele Chanel parduoti teises į „Chanel No. 5“, o vėliau perėmė iš visą jos sukurtą imperiją.

Lietuvoje Johnas Kolasa viešėjo vieną dieną, bet su juo bendravusiems paliko neišdildomą įspūdį

"Château Rauzan Segla“ ir „Château Canon“yra Bordo regione, kur gaminami vieni brangiausių, labiausiai vertinamų ir kolekcininkų medžiojamų vynų. 44 geriausi nepriklausomi vynų ekspertai iš viso pasaulio įtraukė šiuos vynus į knygą, kurioje pateikiami 1001 – o  vynų, kuriuos privalote paragauti iki mirties pavadinimai.

Kuo ypatingi tie Bordo vynai? Jie -  ilgai brandinami,  gali būti saugomi labai ilgą laiką ir nuo to tik gerėja. Tarp kitų vyndarystės kraštų Bordo turi privalumą: „Mūsų regione vynuogynai auga daugiau nei 400 metų. O tai reiškia, kad mes turime 400 metų patirtį sodinant vynuogynus, prižiūrint juos, gaminant vyną. Tai užima labai daug laiko. Ir tie, kurie nusprendžia investuoti į vynininkystę gerai žino, kad tai ilgalaikis sprendimas, reikalaujantis kantraus atsidavimo. Reikia atrasti žemės sklypą, pasodinti vynuoges, laukti 3 metus kol atsiras pirmosios vynuogės. Pirmosios vynuogės paprastai nebūna geriausios, ir tenka dar laukti mažiausiai dešimt metų, kol bus įmanoma pagaminti tikrai gerą vyną“,- pasakoja škotų kilmės vyndarys, kuris į „Château Rauzan Segla“ ir „Château Canon“ atėjo dirbti pasikeitus šeimininkams.

Teiraujamės, kaip išmokti pažinti Bordo vyną? „Reikia lankytis vyno ūkiuose, ragauti vynuoges, jų sultis, pamatyti procesą. Tačiau išmokti daugiau apie vyno įvairovę prireiks laiko. Bet tai malonus ir net nuostabus procesas. Bordo vynai yra labai sudėtingi. Juk yra tūkstančiai skirtingų pilių, tūkstančiai skirtingų vynuogynų, kuriuose taikydami savo gamybos paslaptis dirba tūkstančiai žmonių. Taigi, štai koks įvairus ir turtingas gali būti vynas. Man lengviau yra jį palyginti su muzika. Nuvažiuokite į bet kurį pasaulio kraštą ir jūs galėsite klausytis vis kitokios tautinės muzikos. Taip pat jūs galite klausytis džiazo, popso, galite mėgautis klasikine muzika. Muzika tokia įvairialypė ir komplikuota. Viso pasaulio muzikos tipų įvairovė tiesiog stulbina. Kiekvienos tautos muzikoje susikoncentruoja viskas – ir papročiai, ir kultūra, ir žmonių nuotaikos. Lygiai taip pat galima būtų pasakyti ir apie vyną. Gerame vyne turi atsispindėti viskas, ką turi šalis, vietovė, pagaliau pilis, kuriai priklauso vynuogynas. Kaip ir muzikoje. Man labai svarbu paveldas, kurį būtina išsaugoti ateičiai. Visą laiką turi galvoti – tiek perimdamas senas tradicijas iš praėjusių kartų, tiek tęsdamas jas – tam, kad ateinančios kartos turėtų išsaugotą, neiškreiptą ir savitą paveldą“.

Įdomu, kiek vyno ūkių šeimininkai domisi vyno gamyba? „Turime atskirti du dalykus – kokybę ir technologijas, kuriomis ta kokybė pasiekiama. Jie manęs prašo vienintelio dalyko: daryti, kas geriausia ir pagaminti aukščiausios kokybės vyną. Kai aš atvykau dirbti į „Château Rauzan Segla“, tuo metu šis ūkis gamindavo iki 18 000 dėžių vyno. Mano pirmasis derlius buvo 1995 metais, ir dėl mano atliktų pakeitimų ūkyje, geriausių vynuogių plotų atrinkimo, kai kurių vynmedžių persodinimo, pagaminome tik 8000 dėžių vyno!Žinojome, kad tikro, kokybiško vyno galime tikėtis tik po dešimties metų. Bet dėl tokių prognozių iš savininkų nesulaukiau jokių priekaištų. Jie nesivaiko pelno, nes jiems svarbiausia yra kokybė. Ir žinote, mums pavyko pagaminti aukščiausios kokybės vyną ne po dešimties, o jau po penkerių metų! Pačioje pradžioej mes labai aiškiai nustatė kryptį, ko turime siekti, kokios filosofijos turime laikytis”,- pasakoja J. Kolasa.

Vynai, kuriuos geria "Chanel" mados namus valdantys broliai Werheimeriai

“Žinoma, daugelis, išgirdę, kad šie ūkiai priklauso mados namams „Chanel“ įsivaizduoja, kad pas mus tvyro prabanga. Deja, čia nėra marmurinių grindų ar auksinių durų rankenų. Bet esame aprūpinti pačiais geriausiais darbo instrumentais, visa įmanoma įranga ir galime palaikyti idealią švarą, o tai ypač  rūsiuose yra labai svarbu. Čia galioja ta pati auksinė taisyklė, kuri taikoma ir restoranams – jeigu užėję  jaučiate prastą kvapą – nevalgykite. Jeigu vyno rūsyje jaučiate dvoką – negerkite to vyno.

Nėra tokio prietaiso, kuris padėtų atskirti geriausią vyną. Tai sprendžia žmogus. Todėl aš negaminu vieno vyno, o tuo pat metu bręsta 40-50 įvairių vietų vynų ir kitose statinėse. Taip darau todėl, kad galėčiau geriau juos atskirai pažinti, o tada juos maišau ir kuriu tikrą kokybišką Bordo regiono vyną. Tam reikia daug investicijų, tačiau įrodęs, kad jos reikalingos kokybei, visada jas gaunu. Dabar mes pagaminame 10-12 000 dėžių vyno”,- pokalbį tęsia vyndarys.

2011-aisiais „Château Rauzan Segla“ šventė 350 metų jubiliejų. Broliams Werheimeriams kilo fantastiška mintį, kuri labai patiko visai komandai, 35 žmonėms, kurie dirba „Château Rauzan Segla“: jie paprašė “Chanel” mados namų vyriausiojo dizainerio Karlo Lagerfeldo nupiešti specialią etiketę, o galinėje etiketėje įrašyti vieną mums labai svarbią eilutę, kad „Rausan Segla“ nuo 1994 metų priklauso „Chanel“. Tai buvo puikus įrodymas, kaip esame vertinami. Šitas faktas buvo lyg įrodymas, kad viską darome teisingai ir kuriame šio vardo vertą vyną.

Kai Karlas atvyko į pilį,  manęs paklausė: „Ir ką man nupiešti?“ Atsakiau, kad šioje srityje esu menkas patarėjas pačiam Karlui Lagerfelduii. Jis, kaip tikras genijus, užduotį atliko  per 10 minučių, tiesiog prisėdęs prie stalo kampo, ant skiautės popieriaus... Ėmė ir nupiešė chateau vaizdą, ir tai buvo tai, ko reikia – nei daugiau, nei mažiau“,- prisiminė J.Kolasa.

Jis pasakoja, kad šeimininkas  mėgsta vyną ir yra tikri jo žinovai. Jie turi didelius vyno rūsius ir šiuo metu ragauja 1940, 1950, 1960 metų derliaus vynus. Priklausomai nuo vynmečio, vyndarys kasmet atidedu kažkiek vyno savininkams. Didžioji dauguma yra magnumuose. 

Paprašytas papasakoti apie Werheimerius, vieną paslaptingiausių pasaulio šeimų, pašnekovas nusišypso: “Du broliai gyvena Niujorke, vienas – Ženevoje. Tačiau kiekvienais metais 5-6 mėnesius jie praleidžia Prancūzijoje. Tai tikrai labai uždari žmonės, vengiantys viešumo, nes nori gyventi laisvai. Pasaulis žino „Chanel“, bet ne tuos, kurie jį valdo.  Kai savininkai atskrenda į Prancūziją ir aš juos pasitinku oro uoste, patikėkite, niekas jų neatpažįsta, niekas neblyksi foto blykstėmis. Jie atrodo labai paprasti žmonės, nuo viešumo saugo vaikus. Jie mėgsta vyną, mėgsta apie jį kalbėtis, ragauti gerą maistą, mėgsta gerus restoranus, medžioklę. Žodžiu, jie myli gyvenimą ir juo mėgaujasi".

Parengė: Jūratė Sprindžiūnaitė 

Grįžti atgal

Vyno žurnalo informacija

Parašykite komentarą:

Vardas*: El. paštas:
Komentaras*:
Taisyklės ir atsakomybė

Daugiau straipsnių šia tema:

Geriausiu 2013 metų Duval – Leroy Grand Prix Lietuvos someljė tapo Narimantas Miežys, tarp gimtųjų sienų viešbutyje„Kempinski Hotel Cathedral Square“ finale įveikęs Arminą Darasevičių (II vieta, restoranas „Time“), Albertą Koncijalovą (III vieta,... Skaityti daugiau
Sakoma, jog seniausias iki šių dienų išlikęs receptas, užrašytas prieš 5000 metų akmeninėje plokštėje, priklauso alui. Be to, ir seniausia žinoma reklama yra skirta būtent šiam gėrimui. Vardijame keletą įdomių vietų, kuriose ne tik alaus upės liejasi, bet... Skaityti daugiau
Pirmą kartą Lietuvoje viešėjusi jauniausia Škotijos viskio maišytoja Kirstie McCalum sako kartkartėmis sulaukianti tylių vyriškos lyties ragautojų replikų „ką ji čia veikia“. Tačiau toks požiūris jos vedamų degustacijų metu kaip mat pasikeičia, o ir... Skaityti daugiau
Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjo Gerhardas Kracheris, garsios austrų vyninės „Weinlaubenhof Kracher“ savininkas. Pasaulyje „Kracher“ pavardė yra prabangių saldžiųjų vynų sinonimas. Kalbėti apie juos neįmanoma nepaminėjus dviejų asmenų – Aloizo... Skaityti daugiau
Alkoholis yra svarbi sudėtinė vyno dalis, tačiau jis gali būti vertinamas nevienareikšmiškai. Tiek skonio, tiek technologiniu, tiek socialiniu ir finansiniu atžvilgiu tai gali būti ir blogis, ir atvirkščiai. Tenka susitaikyti su faktu, kad alkoholio kiekis vyne jau... Skaityti daugiau
Kiek kartų jums yra tekę nudžiugti dėl to, kad vyninėje ar restorane vadinamasis namų vynas yra europietiškas? Jei ir europietiškas, tuomet iš kaitrių pietinių regionų. Mūsų vyninėse dažniausiai iš tokio vyno taurės pirmiausia išraiškingai, bet visai... Skaityti daugiau
Pasiilgusiems ramių ir nerūpestingų atostogų gamtos apsuptyje turime puikų pasiūlymą – viešnagę vyno ūkyje „Quinta do Pégo“, įsikūrusiame vienoje gražiausių vietų – Douro slėnyje, Portugalijoje. Skaityti daugiau
Geriausiai kavą ruošia italai, o toks dalykas kaip lietuviška kava – neegzistuoja. Tai tik keli iš daugelio mitų apie vieną populiariausių gėrimų pasaulyje. Vytauto Kratulio, kavos žinovo, UAB „Šviežia kava“ direktoriaus, teigimu, mitai apie kavą dažnai... Skaityti daugiau
Maišytus gėrimus žmonės gamina ir vartoja nuo civilizacijos pradžios. Teigiama, kad pirmasis kokteilio receptas buvo citrinos sultys su priedais miltelių pavidalu. Šis gėrimas labai patiko imperatoriui Komodai (Commodus), kurį jis gėrė kaip aperityvą. Galima... Skaityti daugiau
Bordo, Burgundijoje šie metai nesukėlė euroforijos, tačiau Ronos, Pjemonto ir Toskanos gamintojai turi vilčių padaryti labai gerą vyną. Skaityti daugiau
Ieškodami naujo patyrimo alaus skoniuose užsukame į barus ar restoranus siūlančius savo firminį alų. Apie tai ir pakalbėkime. Visų pirma pabandykime išskirti kelis tokio „firminio“ alaus tipus ir jų privalumus ir trūkumus. Skaityti daugiau
Monin šimtmečio proga 2012 gruodžio mėnesį Europos, Viduriniųjų Rytų ir Azijos Monin Cup 2012 barmenų čempionato finalas vyko 207 metrų aukštyje, Montparnaso bokšte, Paryžiuje. Lietuvos atstovas Tadas Dvarvytis šiame čempionate užėmė garbingą trečiąją... Skaityti daugiau
Įspėjimas neskaityti: puritonams, davatkoms ir nekenčiantiems postmodernaus, reliatyvaus ir vartotojiško šiuolaikinio pasaulio. Šįmet, vienuolikti metai iš eilės, nepriklausomo vyno kultūros portalo vynai.com degustuotojai, bendradarbiaudami ir konsultuodamiesi su... Skaityti daugiau
Lietuvoj kartais vis dar išgirstame mintį, kad vynas – snobų gėrimas. Verčiau palikim ją tiems, kurie taip sako. Mums vynas – maisto palydovas, tačiau kartais jo norisi ir ypatingesne proga, pasimėgauti vienu, padovanoti kolegai ar geram bičiuliui. Žinoma, kad... Skaityti daugiau
"Wine Spectator" yra bene įtakingiausias vyno žurnalas. Kasmet jis atrenka 100 geriausių vynų. Į sąrašą patenka ne tik labai geros kokybės ir gerai įvertintieji šimtabalėje žurnalo skalėje, bet ir kainuojantys neperbrangiai. Džiugu, kad Lietuvos rinkoje turime... Skaityti daugiau

SEB_laisvalaikis_credit_150pix