Naujienos

Alaus chaltūra Lietuvoje
Neseniai paskambino vienas aludaris, sako – turiu naują alų, padėk „išstumti“. Klausiu – su medumi? Atsako – taip, iš kur žinai? Na, po velnių, aludariai. Kur jūsų fantazija? Pasaulyje yra klasifikuojama virš 70 alaus stilių ir postilių. Vien Lietuvoje auga šimtai vaistažolių, uogų ir vaisių. Bet sugebama tik nukopijuoti kaimynines alaus daryklas. Matai, jie verda alų su medumi, žmonės visur jį perka – tai padarykim ir mes! Nė velnio.

Alaus su medumi vartotojų terpė yra labai maža, be to – tą alų jie dažniausiai perka tik dėl paragavimo. Retas kuris prieis ir sakys – šitas patiko, duokit dar.
Na, bet dabar trumpai (ar plačiai) apie kai kuriuos alaus chaltūros reikalus Lietuvoje.  Tikiuosi po kelerių metų parašyti ir apie alaus kultūrą...

Aludarių dalyvavimas mugėse – tai atskira tema. Palapinės spalvingos, vėliavos plevėsuoja – gražu. Galima sakyti, kad aludarių palapinės mugėse pačios gražiausios ir labiausiai krentančios į akis. Bet dažnai tai ir tėra viskas. Pardavėjai tesugeba pakartoti tai, ką ir taip matome etiketėje. „Tamsus, šviesus, su medumi“. Ir ko jums dar, įkyruoliai, reikia? Laipsniai užrašyti. Kilmės šalis – Lietuva. Koks stilius? „Tamsus, šviesus, su medumi“. Kokia fermentacija? „Palaukite, paskambinsiu daryklos direktoriui... Kokia fermentacija? A, kaimiška, gerai, taip ir pasakysiu“. O kas yra kaimiška fermentacija, klausiu. „Nu, čia kur ne iš miltelių“.  Diskusija baigta. Kai, taupant pinigus (ir kažkodėl išsinuomavus 6-8 prekybos vietas), sustatomi prekiauti vairuotojai, nėra ko nė kalbėti apie alaus kultūrą.

Tų pačių aludarių poelgiai apgaudinėjant vartotojus irgi nekelia pasitikėjimo jais. Kai kurios alaus daryklos, panašu, kad yra penkiskart didesnės nei atrodo. Alaus rūšių parduotuvėse daugiau nei brandinimo talpų fabrike. Užtenka klijuoti skirtingas etiketes ant to paties alaus. Šitaip jūs pagudraujate pardavimuose, bet tikrų alaus žinovų akyse prarandate prestižą. O jį atstatyti yra gan sunku. Aišku, galima spjauti į alaus žinovus ir ieškoti kvailelių, kurie nusipirks alų pirmą kartą. Bet Lietuva ne tokia didelė, kad užtektų išgyventi iš vienkartinių klientų. O pastovumą reikia užsikariauti. Ir ne mažinant kainą (kas vėlgi priveda prie aludario verkšlenimo, kad alus prastai parduodamas) – parduokit tą patį kiekį brangiau ir nereikės verkšlenti. Konkuruoti tik kainomis – tai 90-ųjų strategija. Tikrieji sugebėjimai yra savo produktą parduoti brangiau ir sukurti jį tokį, kurio iš tavęs prašys barai, o ne reikės jį jiems kišti, vykdant visas sąlygas. Kai jūsų vadybininkai nebebėgios per barus, o užsakymai ar naujų barų užklausos atkeliaus telefonu ar elektroniniu paštu, tuomet galėsite drąsiai sakyti – MŪSŲ ALUS POPULIARUS. Ir ne kitaip. Amen.

Aludarių internetiniai puslapiai verti atskiros pastraipos. Lietuvoje, matyt, yra priimtina sukišti šimtus ar tūkstančius į savo tinklapio kurpimą ir vėliau nieko ten nebedaryti. Ką jau bekalbėti apie tai, kad atsiradus naujam alui apie jį visų pirma apsižodžiauja alaus maniakai ir alaus atributikos kolekcionieriai. Pabandykite užeiti į bet kurį mažųjų aludarių tinklapį ir pabandykite rasti informacijos apie naują alų. 90 proc. tikimybė, jog jums to nepavyks padaryti. Ši reklamos sritis yra visiškai užmirštama šioje terpėje. Tą patį galima pasakyti ir apie nemažą dalį restoranų. Tokia alus darykla kaip „Dundulis“ apie savo naują alų papasakoja jau virimo metu. Ir visi nekantraudami stebi, kur, kas ir kada. Taigi, alaus žinomumas atsiranda dar prieš jam pasirodant rinkoje. Ir tam nereikia net išpuoselėto tinklapio – dažniausiai užtenka gerai prižiūrėti savo „Facebook“ paskyrą. Kaip pasakė vienas kolega: jei tavęs nėra feisbuke – tavęs nėra išvis. Kad ir kaip šis socialinis tinklas būtų kritikuojamas, bet tai yra šių laikų varikliukas naujienoms skleisti. Tokia šių dienų realybė ir nuo jos nepabėgsi.

Malonu, kad mažėja chaltūros alaus baruose. Tiesa, ne visuose. Vis dar išlikęs noras parduoti net ir pradėjusį rūgti alų. Ir dažna to priežastis – pačių aludarių ar jų prekybos tarpininkų nenoras palaikyti įvaizdį. Parūgęs alus nekeičiamas, atvežtas į barą alus neišstovi iki galiojimo pabaigos, o tuo metu dėl rūgimo aludariai ir alaus barai kaltina vieni kitus. Vietoje to galėtų susėsti ir kartu spręsti problemą. Čia Lietuva – čia vis dar valdo litas. Atsiprašau, euras.
Dauguma lankytojų, o dažnokai net patys barmenai nepastebi, kad geria parūgusį alų – sakoma, kad alus toks ir turi būti – rūgštus. Ne rūgštus turi būti, o kartus! Turėti apynio kartumą, o ne nudvėsusių mielių smogo skonį. Yra aludarių kurie stengiasi išmokyti/apmokyti barmenus, rengia kursus, paskaitas, degustacijas. Bet žinant barmenų rotaciją baruose, retai išlaikysi pasiektą lygį.  Geras barmenas – vis dar retenybė. Tačiau baras su tokiu barmenu automatiškai pritraukia labiau išmanančius klientus, kurie negaili ir daugiau pinigėlių alui.
Viename Vilniaus alaus bare, kuris prekiauja bemaž 10-čia pilstomo alaus rūšių, susiginčijau su barmenu ir pasiūliau jam paragauti parūgusio alaus. Jo atsakymas mane šokiravo: „Aš nevartoju alkoholio“. Parduodi prekę ir nežinai, kas tai yra? Tai tas pats, jei kunigas pasakotų apie seksą. Na, gal palyginimas ne visai tinkamas, bet esmę supratote. Senovės Babilone aludės savininką, kuris pilstydavo surūgusį alų, nuskandindavo to alaus bačkoje ir vienintelis būdas jam išsigelbėti būdavo to alaus nugerti tiek, kad galėtų išsilaisvinti iš bačkos. 

Vidmantas Laurinavičius

Visą straipsnį skaitykite naujausiame “Restoranų verslas” numeryje >>

Grįžti atgal

Parašykite komentarą:

Vardas*: El. paštas:
Komentaras*:
Taisyklės ir atsakomybė

Daugiau straipsnių šia tema:

Pristatome Jums vienintelį geriausių vynų sąrašą, kuriame rasite vyno ekspertų, Vynai.com komandos atrinktus ir sureitinguotus vynus, iki 12 Eur. Remiantis JAV ir Didžiosios Britanijos vyno žurnalų praktika, vynai buvo vertinami 100-bale skale. Pagrįstai galima... Skaityti daugiau
Kokteilių gamyboje vis daugiau technologijų ateina iš virtuvės, kurioje skrupulingai derinami skirtingi ingredientai. Ne ką mažiau svarbiais elementais tampa ir pamatiniai, gerai visiems pažįstami skoniai bei sezoniški produktai. Tokiomis įžvalgomis apie naujausias... Skaityti daugiau
Kaip ir kiekvienais metais Vynai.com portalo komanda išrinko geriausius lentynose pasirodžiusius vynus Lietuvoje 2016 metais. Vynus tradiciškai buvo vertinami dvejose kategorijose: gerų vynų (iki 12 Eur) ir proginių vynų (iki 30 Eur). Remiantis JAV ir Didžiosios... Skaityti daugiau
„Tai buvo trečias kartas mano gyvenime, kai verkiau iš džiaugsmo. Pirmieji du buvo gimus mano vaikams, o trečiasis šiandien – iškovojus geriausio Baltijos šalių someljė titulą. Tai kainavo man daugybę pastangų, o jausmas būti pripažintu geriausiu tarp... Skaityti daugiau
Sidras žinomas jau nuo senovės egiptiečių laikų. Tačiau pastaruoju metu šis gėrimas labiau asocijuojamas su susintetintų salstelėjusiu ir užgazuotu skonio gėrimu skardinėse. Iš tikrųjų natūralus ir tikras sidras visiškai skiriasi nuo pramoninio gazuoto... Skaityti daugiau
Karpis daugeliu kalbų vadinasi vienodai (carpe – pranc., carp – angl., карп – rus. ir pan.), nacionalinius jo paruošimo būdus turi kiekviena tauta: a la polonaise (lenkiškai) – šviesiame aluje su daugybe saldžių prieskonių, a la moldavienne (moldaviškai)... Skaityti daugiau
Dėmesio – šiame straipsnyje įtartinai daug kartų naudojamas žodis „kraft“. Pasak kalbininkų, tai yra „amatininkų alus“, ką pavadinčiau pačiu mistiškiausiu žodžiu šiuolaikinėje alaus rinkoje. Kai aludariai paklausia kalbininkų, kaip tuomet reikėtų... Skaityti daugiau
Gruzijos nacionalinė vyno agentūra ir Jos Ekscelencija Gruzijos ambasadorė Khatuna Salukvadze kviečia į edukacinį Gruzijos raudonojo vyno seminarą. Seminaras Balandžio 4 d. 15 val. vyks Vilniuje, Naručio viešbutyje, o balandžio 5d. 10 val. Kaune, Daugirdo viešbutyje. Skaityti daugiau
Visi tik kalba apie burbuliukų kultą ir erą. Visi tik derina šampaną ir kitus putojančius gėrimus prie ko netingi. Visi tik lanko putojančio vyno ir šampano paskaitas ir pildo šiais gėrimais savo vyno šaldytuvus. Tačiau norintiems būti dar vienu žingsneliu... Skaityti daugiau
Jau 14 metų, vynai.com portalas renka geriausius šiemet Lietuvoje pasirodžiusius naujus vynus. Šį kartą pristatome geriausius “Proginius vynus”, kurių kaina svyruoja nuo 12 iki 30 Eur. Sąraše rasite vyno vietą, balą (iš 100), pavadinimą, kilmės šalį, kainą. Skaityti daugiau
Tradiciškai, jau 14 metų iš eilės, vynai.com portalas renka geriausius tais metais Lietuvoje pasirodžiusius naujus vynus. Tam yra išskirtos dvi katgorijos – „Geri vynai“ (iki 12 Eur) bei “Proginiai vynai” (iki 30 Eur). Bendradarbiaujant su vyno platintojais,... Skaityti daugiau
Šaltą žiemos vakarą mėgstantys vyną ir maistą buvo pakviesti į „Gerard Bertrand“ vyno degustaciją. Šių metų Lietuvos vyno čempionate metų vynine tapusios vyninės atvyko pristatyti atstovė iš Prancūzijos Laura Perez-Garrigue. Vakaro metu buvo degustuojami... Skaityti daugiau
Lietuvos someljė asociacija rugsėjo pabaigoje paminėjo someljė profesijos atsiradimo Lietuvoje ir Someljė asociacijos įkūrimo dešimtmetį. Nuo 2005 metų, vadovaujant asociacijos įkūrėjams Rasai ir Arūnui Starkams, Lietuvoje atsirado per du šimtus someljė... Skaityti daugiau
„Vyno klubas“ vasaros sezoną pradeda dviejų vyno ir maisto įžymybių vizitu. Tai istorinio vyno ūkio Weingut Reichsgraf von Kesselstatt savininkė ir jau triskart išrinktoji ‚metų vyndarė‘, Annegret Reh-Gartner ir jos vyras, žymusis Vokietijos šefas, Michelin... Skaityti daugiau
Lietuvos vyno profesionalų bendruomenė išrinko geriausius šiais metų šalyje parduodamus vynus. Dešimtą kartą vykusiame Lietuvos someljė čempionate 17 tiekėjų pateiktus 269 vynus vertino rinktinė dvidešimt devynių vyno ekspertų komisija. Baltieji buvo... Skaityti daugiau